Vasario 17 diena – Nacionalinė emancipacijos diena. Dieną pradėta minėti 2016 metais, siekiant paskatinti diskusijas apie demokratijos kokybę, lyčių lygybę bei marginalizuotų grupių emancipaciją Lietuvoje.

Istorinės ištakos

Nacionalinės emancipacijos dienos minėjimas kildinimas iš 2016 m. vasario 17 dieną įvykusios konferencijos „Emacipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje“ (EDNL). Konferencija buvo surengta kaip atsakas į 2015 m. spalį organizuotą Atviros Lietuvos fondo (ALF) 25-ojo jubiliejaus minėjimą. Pastarajame renginyje iš šešių dalyvių, pristačiusių savo nepriklausomos Lietuvos raidos matymą, visi buvo vyrai. Kilus pasipiktinimui dėl tokio kalbėtojų parinkimo, žiniasklaidoje pasirodė ALF kritikuojantys literatūrologės Eglės Kačkutės, menotyrininkės Laimos Kreivytės, žurnalistės Audronės Urbonaitės komentarai. 2015 m. gruodžio 17 d. susitiko grupė aktyvisčių ir nutarė surengti diskusiją, kurioje būtų pristatyta kitokia nepriklausomos Lietuvos analizė bei galimos valstybės vizijos. Grupę sudarė Vidurio Europos universiteto lyčių studijų doktorantė Rasa Navickaitė, menotyrininkė Laima Kreivytė, politologė Dovilė Jakniūnaitė, vizualumo tyrinėtoja Natalija Arlauskaitė, religijotyrininkė Aušra Pažėraitė, kultūros istorikė Violeta Davoliūtė.

Vasario 17 – osios reikšmė Lietuvos valstybės istorijoje

Nacionalinę emancipacijos dieną pasirinkta minėti vasario 17-ąją, prisimenant 1918 metais įvykusią pirmąją nepriklausomos Lietuvos istorijoje protesto akciją. 1918 vasario 17-ąją Kaune įvyko demonstracija, reikalavusi laikytis anksčiau moterų teisių judėjimui duotų pažadų ir įtraukti moteris į Lietuvos Tarybos sudėtį.

Jau XX a. pradžioje moterys Lietuvoje, kaip Europoje ar Šiaurės Amerikoje kovojo dėl savo teisių ir galimybės būti integralia politinių procesų dalimi. 1905 m. jos dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, 1907 m. sušaukė pirmąjį Lietuvos moterų suvažiavimą, o 1917 m. kartu su kitais delegatais priėmė Petrapilio konferencijos deklaraciją, įtvirtinusią lygias moterų teises su vyrais būsimajame Seime. Nepaisant duotų pažadų, 1917 m. moterys negalėjo dalyvauti Vilniaus konferencijoje, kur buvo išrinkta Lietuvos Taryba, nes tautinio atgimimo lyderiai nesilaikė Didžiojo Vilniaus Seimo ir Petrapilio konferencijos nutarimų. Dėl šios priežasties moterys į Lietuvos Tarybą nepateko ir 1918 m. nepasirašė Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentų.

Po 1918 m. vasario 17-ąją surengtos protesto akcijos, organizuotas ir moterų į Lietuvos Tarybos įtraukimą remiančių parašų rinkimas. Kai kurie istorikai teigia, kad peticiją savo parašais parėmė 20 000 gyventojų [1]. Nors Tarybos sudėties pakeisti nepavyko, 1918 m. lapkritį Laikinojoje Konstitucijoje moterims suteikta rinkimų teisė [2]. Taip aktyvių moterų dėka Lietuva atsidūrė tarp šalių, anksčiausiai sulyginusi vyrų ir moterų balsavimo teises.

2016 metai

Pirmąją konferenciją organizavo R. Navickaitė, D. Jakniūnaitė, L. Kreivytė bei prie grupės vėliau prisijungusios lygių galimybių ekspertė Margarita Jankauskaitė ir žurnalistė Jūratė Juškaitė.

EDNL siekė kritiškai pažvelgti, kaip progresyvūs diskursai, tokie kaip feminizmas, žmogaus teisės, kūrybos ir minties laisvė darė įtaką nepriklausomybę atgavusios Lietuvos valstybės formavimuisi, bei aptarti būdus atviresnei valstybei kurti. Pranešimus skaitė Margarita Jankauskaitė, sociologė Jolanta Reingardė, teisininkė Laima Vaigė, menotyrininkė Agnė Narušytė, literatūrologė Solveiga Daugirdaitė, Laima Kreivytė, Džina Donauskaitė, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė, religijotyrininkės Aušros Pažėraitės parengtą pranešimą perskaitė Rasa Navickaitė. Renginys vyko Nacionalinėje dailės galerijoje.

Nacionalinė emancipacijos diena, 2016 m., Neringos Rekašiūtės nuotr.

Konferencijos metu literatūrologė S. Daugirdaitė priminė, kad 1918 m. vasario 17 d., kitą dieną po nepriklausomybės paskelbimo, Lietuvos katalikių moterų draugija surengė piketą, protestavusį prieš moterų neįtraukimą į nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos Tarybos sudėtį ir reikalavo į ją kooptuoti moteris.

2016 m. kovo 10 dieną pasirodžiusiame straipsnyje Solveiga Daugirdaitė ir Margarita Jankauskaitė pasiūlė minėti Nacionalinę moterų emancipacijos dieną: „1918 m. vasario 17-oji Lietuvos istorijai yra ypatinga. Tą dieną parodytas dabar jau sunkiai įsivaizduojamas moterų sutelktumas ir solidarumas padėjo atversti naują, pažangų atgimstančios valstybės istorijos puslapį. Ji minėtina kaip Nacionalinė moterų emancipacijos diena, telkianti Lietuvos pažangiuosius, parodanti ryžtą kurti gilesnę, dalyvavimu grindžiamą demokratiją ir atkreipianti dėmesį į tendencingą moterų pašalinimą iš valstybės ir jos istorijos kūrimo procesų. Teisės ir laisvės niekad nėra dovanojamos, jas tenka išsikovoti, todėl XX a. pr. pradėtas darbas privalo būti tęsiamas.“ 

2017 metai

2017 m. pradžioje, siekiant simboliškai ištaisyti moterų išstūmimą iš Lietuvos Tarybos ir akcentuoti įtraukiosios demokratijos svarbą, paskelbta peticija Nacionalinei emancipacijos dienai įsteigti. Peticijoje teigta: „1918 m. vasario 17 dieną parodytas sutelktumas ir solidarumas padėjo atversti naują, pažangų atgimstančios valstybės istorijos puslapį. Pirmtakių atminimas įpareigoja siekti dalyvavimu bei pagarba įvairovei grįstos demokratijos ir skatina ryžtingai kalbėti apie šiandienos problemas – nelygybę, didėjančią atskirtį, smurtą, nepagarbą žmogui ir jo(s) teisėms, socialinį nesaugumą. Įkvėptos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Onos Mašiotienės, Felicijos Bortkevičienės ir kitų pavyzdžio, skelbiame Vasario 17-ąją  Nacionaline emancipacijos diena“.

Kiekvienas elektroninę peticiją pasirašęs asmuo tapo šios dienos signataru. Signatarų parašai kartu su kreipimusi, raginančiu pakeisti LR atmintinų dienų įstatymą ir pradėti minėti Nacionalinę emancipacijos dieną, išsiųstas LR Seimo Žmogaus teisių komitetui. Peticija yra atvira visiems, sąrašas nuolat pilnėja.

Tęsiant 2016 m. pradėtą tradiciją, 2017 m. vasario 17 d Nacionalinėje dailės galerijoje surengta diskusija „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje: pokytis įmanomas“. Renginyje kalbėtojos ir kalbėtojai, pasiremdami feministinėmis idėjomis, svarstė, ką daryti, kad pokyčiai lyčių lygybės ir demokratėjimo srityse Lietuvoje taptų spartesni.

Savo pranešimus pristatė Vytauto Didžiojo universiteto istorijos doktorantė Ugnė Marija Andrijauskaitė, ekonomistė Laura Galdikienė, lygių galimybių ekspertė Margarita Jankauskaitė, „Romų integracijos namų“ vadovė Božena Karvelienė, menotyrininkė Agnė Narušytė, publicistas Donatas Paulauskas, kino ir vizualumo tyrėja Natalija Arlauskaitė, politologė Dovilė Jakniūnaitė, menotyrininkė Laima Kreivytė.

2018 metai

2018 metais Nacionalinė emancipacijos diena buvo minima Lietuvos valstybės šimtmečio kontekste. Trečią kartą rengiamoje konferencijoje Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje: klimato kaita buvo koncentruotasi į besikeičiančią realybę, kuri apibendrintai pavadinta „klimato kaita“. Konferencijoje buvo klausta, kaip kinta įvairių problemų analizė į mąstymą apie emancipaciją įtraukus lyčių lygybę ir kitas kritines perspektyvas.

Konferencijoje pranešimus skaitė lyčių lygybės ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė, sociologas dr. Daumantas Stumbrys,  psichiatras prof. Dainius Pūras, literatūros kritikė dr. Virginija Cibarauskė, psichologė dr. Jelena Šalaj ir kino istorikė dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė, lyčių studijų doktorantė Rasa Navickaitė, humanitarė dr. Audronė Žukauskaitė, portalo manoteises.lt redaktorė Jūratė Juškaitė bei teisininkė dr. Laima Vaigė. Sesijas moderavo sociologė dr. Vita Kontvainė, menotyrininkė Laima Kreivytė ir politologė prof. Dovilė Jakniūnaitė.

Nacionalinė emancipacijos diena, 2018 m., Inetos Armanavičiūtės nuotr.

Tradicija tampančią konferenciją lydėjo ir du platesnei auditorijai skirti renginiai: akcija 100 laisvės kūrėjų. Vasario 17 deklaracijos paskelbimas bei vakarėlis Gender wrongs: Prosenelių bučiniai.

Akcijos „100 laisvės kūrėjų. Vasario 17 deklaracijos paskelbimas“ metu paskelbtas Vasario 17 dienos aktas, kviečiantis kurti demokratišką valstybę, kurioje visos grupės turėtų galimybę lygiavertiškai dalyvauti valstybės gyvenime. Reginio metu taip pat perskaitytas šimtas Lietuvos valstybę kūrusių, tačiau retai prisimenamų moterų vardų – knygnešių, literačių, mokslo daktarių, žydų gelbėtojų, mokslininkių ir kitų. Skaitymą planuota surengti Signatarų namų balkone (Pilies g. 26), tačiau Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovybei atsisakius suteikti tokią galimybę, skaitymas perkeltas į šalia esančio „Naručio“ viešbučio balkoną (pilies g. 24).

Konferenciją uždarė Gender wrongs: Prosenelių bučiniai vakarėlis. Renginyje už muzikinio pulto stojo konferencijos pranešėjos Margarita Jankauskaitė ir Laima Kreivytė. Dalis vakaro metu surinktų lėšų buvo skirta konferencijos išlaidoms padengti.

2019 metai

2019 metais, minint Nacionalinę emancipacijos dieną, konferencijos „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje: klausimai naujam šimtmečiui“ organizatorės kvietė apmąstyti šiuos klausimus:

Ką gali pakeisti protestas? Ir kaip protestuoti?
Kaip suderinti feminizmą ir motinystę?
Kaip sprendžiame turėti ar neturėti vaikų?
Kokių feminizmų yra Lietuvoje ir kokių reikėtų?

Konferencijoje pranešimus skaitė „Klaipėdiečių iniciatyvos už demokratiją ir ekologiją“ prezidentė Alina Andronova, Lietuvos negalios organizacijų forumo komunikacijos projektų vadovė Simona Aginskaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas Aivaras Žukauskas, tinklaraštininkė, analizuojanti šiuolaikinę motinystę Miglė Mekšrūnaitė (pranešimas rengtas kartu su kolegėmis-tinklaraštininkėmis Veronika Urbonaitė-Barkauskienė ir dr. Aliona Šlaj), Lietuvos socialinių tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Vaida Tretjakova, Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė. Panelius moderavo menotyrininkė Laima Kreivytė ir sociologė dr. Vita Kontvainė.

Paskutinė konferencijos dalis buvo skirta diskusijai apie feminizmus Lietuvoje. Diskusijoje dalyvavo antologijos „Feminizmo ekskursai“ sudarytoja Karla Gruodis, feminizmo skaitymo grupių iniciatorė Justina Zubaitė, Rytų Europos feminisčių suvažiavimo organizatorė Viktorija Kolbešnikova, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. Diskusiją moderavo politologė prof. Dovilė Jakniūnaitė.

Renginį užbaigė naujausia Nacionalinės emancipacijos dienos iniciatyva – Vasario 17 d. apdovanojimų įteikimo ceremonija. Pirmieji Vasario 17 d. apdovanojimų diplomai, kuriuos sukūrė Miglė Anušauskaitė, atiteko:

Akademinių tekstų kategorijoje – Loretai Mačianskaitei už tekstą „Užkariauta moteris: karo metų seksualinės prievartos tema lietuvių literatūroje“, Acta Academiae Artium Vilnesis, 2017, 85, 185-201. Loretos Mačianskaitės tekstas analizuoja, kaip lietuvių literatūra mato ir kalba apie seksualinę prievartą karo metu.

Visuomeninės iniciatyvos kategorijoje – Lygių galimybių plėtros centrui už projektą „Moterys, kūrusios Lietuvą“. Projektas vizualiai paneigė mitą, kad Lietuvos valstybę kūrė tik vyrai. Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį atrinktos 100 moterų, pasižymėjusių įvairiose srityse – politikoje, moksle, mene, sporte ir kt. – ir sukurti jų portretai.

2019 m. prie konferencijos organizavimo prisidėti galėjo visi norintys, paaukodami „GoGetFunding“ platformoje. 58 asmenys internetu paaukojo 565 eurus, vienas asmuo pervedė 200 eurų tiesiogiai konferencijos organizatorėms. Ačiū jiems!

2020 metai

2020 metais, minint Nacionalinę emancipacijos dieną, konferencijos „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje: Nacionaliniai kanonai ir jų permąstymas“ organizatorės kvietė apmąstyti kanonus – tai, ką mes laikome neatsiejama nacionalinio pasakojimo dalimi, bendro veikimo, vaizdavimo ir pasakojimo standartu, jungiančiu mus su valstybe, jos istorija bei herojais ir, daug rečiau, herojėmis.

Konferencijoje aptarti šie klausimai:

Kodėl kanonai yra svarbūs?
Ar būtina juos keisti, pergalvoti, naikinti, kurti alternatyvius?
Ką kanonų turėjimas daro su mumis kaip politine bendruomene?
Ką sutarimas dėl jų bei ginčai dėl alternatyvų leidžia suprasti apie santykį su valstybe, šios santykį su piliečiais ir visų santykį su istorija ir nacionaline šios versija?

Konferencijoje pranešimus skaitė Monika Gimbutaitė, 15min.lt kultūros redaktorė, Natalija Arlauskaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, Dovilė Jakniiūnaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, Laima Kreivytė, nepriklausoma kuratorė ir rašytoja, dr. Rūta Kačkutė,  Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė, Dr. Lolita Jablonskienė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė. Moderavo Jūratė Juškaitė, aktyvistė ir Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė.

Kavinėje „Vėjai“ surengtas specialus atlikėjos ir kompozitorės Migloko pasirodymas.

2021 metai

Koronaviruso pandemija ir karantinas užkirto kelią susitikti ir gyvai paminėti Nacionalinę emancipacijos dieną. Tačiau nenutraukė feministinės minties. Priešingai – įkvėpė mąstyti apie feministines vizijas bei ieškoti bendrų kontūrų penkeriems metams į priekį.

2021 m. vasario 17 d. surengta trumpųjų feministinių vizijų ir idėjų renginys Nacionalinės emancipacijos dienos paskyroje „Facebook“ bei „Youtube“ kanale.

Savo feministines penkmečio vizijas ir įrašė ir jomis pasidalijo Milda Ališauskienė, Natalija Arlauskaitė, Aurelija Auškalnytė, Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, Virginija Cibarauskė, Giedrė Čiužaitė, Solveiga Daugirdaitė, Aistė Diržiūtė, Dileta Deikė ir Jelena Škulis – grupė „Rankų darbas“, Džina Donauskaitė, Augustė Dudurytė, Dovilė Filmanavičiūtė, Lina Gabrijolavičienė, Gabrielė Gervickaitė, Akvilė Giniotaitė, Agnė Gintalaitė, Karla Gruodis, Dovilė Jakniūnaitė, Margarita Jankauskaitė, Erica Jennings, Jūratė Juškaitė, Eglė Kačkutė, Aušra Kaziliūnaitė, Giedrė Kazlauskaitė, Violeta Kelertienė, Vita Kontvainė, Laima Kreivytė, Gabrielė Labanauskaitė, Rūta Latinytė, Ugnė Litvinaitė, Juliana Lozovska, Indrė Makaraitytė, Aurelija Maknytė, Nijolė Meilutienė, Mogloko, Rimantė Miškinytė, Agnė Motiejūnė, Agnė Narušytė, Neformalaus ugdymo centras „Padėk Pritapti“, Marija Aušrinė Pavilionienė, Aušra Pažėraitė, piktos kino kritikės Santa Lingevičiūtė ir Ilona Vitkauskaitė, Rima Praspaliauskienė, Paulina Pukytė, Goda Raibytė, Eglė Ridikaitė, Eglė Rindzevičiūtė, Monika Lipšic ir Patrik Zapata, SapfoFest kolektyvas, Birutė Sabatauskaitė, Julija Sotirovič ir Vilana Pilinkaitė-Sotirovič,  Aliona Šalaj, Laisvydė Šalčiūtė, Skaidra Trilupaitytė, Laima Vaigė.

1. Jurėnienė V. Lietuvių moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pirmojoje pusėje : monografija, Vilnius, 2006, p. 80.

2. Ten pat, p.

Šis tekstas gali būti platinamas su CC-BY-SA licenzija.