Vasario 17-osios deklaracija

Lyčių lygiateisiškumo idėja Lietuvoje deklaruota dar 1905 metų Didžiajame Vilniaus Seime, kuris ragino „reikalauti Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos, tikėjimo“. Tačiau 1918 metų vasario 16-ąją Nepriklausomybės aktą pasirašė tik vyrai. Vyriškoji Lietuvos Taryba išrinkta Vilniaus konferencijoje, į kurią moterys nepakviestos. Kitą dieną, vasario 17-ąją, tūkstančiai moterų susirinko į protesto mitingą. Šį svarbų įvykį minime švęsdamos Nacionalinę emancipacijos dieną, kai moterų ryžtas ir solidarumas paklojo demokratiškos pilietinės visuomenės pamatus. Lapkričio 2-ąją į laikinąją Konstituciją įrašyta balsavimo teisė moterims. Nors Lietuvos šimtmetis yra ir Lietuvos moterų balsavimo teisių šimtmetis, tačiau faktinė lyčių lygybė vis dar yra siekiamybė. Todėl NES – Nacionalinis emancipacijos sąjūdis – skelbia Vasario 17-osios deklaraciją.

Visų tautų, lyčių, rasių, klasių, tikėjimų, seksualinių tapatybių Lietuvos piliečiai yra lygūs. Ilgaamžiam moterų antraeilinimui tariame griežtą „NE“! Tegul XXI amžius tampa moterų ir vyrų lygybės amžiumi!

Vasario 16-osios signatarių nebuvo todėl, kad vyrai jas užmiršo pakviesti į Lietuvos Tarybą. Moterys nori ir turi teisę dalyvauti valstybės kūrimo darbe kaip lygiavertės, tad reikia įtvirtinti faktinę lygybę visų institucijų ir struktūrų lygiu. Į ekonominius, politinius, socialinius ir kultūrinius klausimus sprendžiančias tarybas, valdybas, komisijas, rinkimų sąrašus būtina deleguoti ne mažiau kaip 50 procentų moterų. Ne po dešimties metų, o dabar.

Kreipiamės į visas pažangias moteris ir vyrus: nuo šiolei, gerbdamos ir gerbdami savo ir kito asmens laisvę, nesutikite būti net pasyviais nelygybės skleidėjais! Kol moterims suteikiamos tik dalinės, išimtinės ir atsitiktinės teisės, tol patriarchalinė tvarka gyvuos. Visada prisiminkime – moterų balsas toks pat svarbus kaip ir vyrų. Gyvename XXI amžiuje laisvoje, demokratiškoje valstybėje ir norime, kad naujas šimtmetis įeitų į istoriją ne kaip privilegijuotų grupių, bet visų Lietuvos piliečių laisvės šimtmetis.

Kultūra. Kviečiame tyrinėti, skleisti ir vertinti valstybės kūrėjų moterų nuopelnus, įtraukiant jas į pradinių, vidurinių ir aukštųjų mokyklų programas, paskaitų kursus, renkant Nacionalinių ir kitų premijų laureatus/-es, sudarant valstybei svarbių asmenybių sąrašus, buriant viešą nuomonę formuojančių ekspertų komandas, skelbiant gatvių pavadinimus, statant paminklus, skiriant projektų finansavimą. Lygus moterų atstovavimas reiškia ne tik jų įtraukimą į parengiamuosius darbus, bet ir tolygų atstovavimą visose pakopose, taip pat ir aukščiausiu lygiu.

Politika. Lygios teisės dabar. Rinkime tik tas partijas, kurių rinkimų sąrašai sudaryti proporcingai: kas antra – moteris. Renkame moteris, palaikome moteris, tikime jų kompetencija. Renkame ne dėl lyties, o dėl to, kad kiekvienoje srityje yra gerų specialisčių.

Ekonomika. Lygus atlyginimas už lygiavertį darbą. Darbdaviams neturi būti priimtina moteriai siūlyti mažesnį atlygį nei vyrui, moteriai – sutikti už jį dirbti. Kiekviena/s, taikanti/s dvigubus standartus, skriaudžia savo motiną, seserį ir dukrą. Vertinkime moterų darbą – simboliškai ir finansiškai – ir jų indėlį į bendrus projektus. Moteris neturi likti už kadro, paraštėje, honorarų lentelės apačioje arba už brūkšnio.

Seksualumas ir kūno kontrolė. Kiekviena moteris, nepriklausomai nuo amžiaus, šeiminės padėties, išsilavinimo, rasės, klasės, seksualinės orientacijos yra savo kūno šeimininkė. Moterų reprodukcinės teisės, seksualumas ir sveikata yra jų pačių, o ne politikų ir bažnyčios reikalas.

Socialinė sfera ir moterų solidarumas. Vienodos teisės ir pareigos profesinėje veikloje, namų ruošoje ir auginant vaikus, vienodos galimybės profesiškai tobulėti, sudarant sąlygas dirbančioms motinoms ir tėvams. Tik palaikydami vieni kitus ir dalindamiesi pareigomis sukursime geresnę Lietuvą.

Kalba. Nebevartokime vyriškos giminės kaip universalios. Jei diskusijoje dalyvauja vieni vyrai, tai yra vyrų diskusija, o ne diskusija apie Lietuvos ateitį. Vienavyrius darinius nuo šiol taip ir vadinkime.

XIX–XX a. kertinis vienavyrės politikos akmuo jau apsamanojo. Laikas prisiminti kitas tris kertes. Valstybė laisva tik tada, kai laisvi yra visi jos piliečiai. Nėra ir negali būti pusinės laisvės. Sąjūdžio metais nesutikome su autonomija SSSR sudėtyje – eiti į laisvę mažais žingsneliais, ir šiandien nesutinkame su „pereinamuoju“ laikotarpiu ir tuščiais pažadais moterų vaidmenį valstybėje pripažinti kažkada ateityje. Laikas įžengti į lyčių lygybės šimtmetį – dabar.

Klaus(y)k moters!

Vilnius,

2018 m. vasario 17 d.

Laima Kreivytė, Margarita Jankauskaitė, Agnė Narušytė, Jūratė Juškaitė, Dovilė Jakniūnaitė, Natalija Arlauskaitė, Jelena Škulienė, Dileta Deikė, Ineta Armanavičiūtė, Karla Gruodis, Rita Lukošiūnaitė, Virginija Jurėnienė, Ieva Lukošiūnaitė, Agnė Mikalajūnė, Audronė Žukauskaitė, Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Gabrielė Labanauskaitė, Rasa Navickaitė, Donatas Paulauskas, Goda Aksamitauskaitė, Virginija Cibarauskė, Erika Grigoravičienė, Ilona Baniuševič, Dalia Mikonytė, Žygimantas Jančoras, Vilma Vaitiekūnaitė, Eglė Ridikaitė, Gabrielė Gervickaitė, Santa Lingevičiūtė, Laima Vaigė, Juliana Lozovska, Giedrius Gulbinas, Aušra Kaziliūnaitė, Isandrijus Linkus, Danutė Gambickaitė, Aira Leonidovna, Ieva Tumanovičiūtė, Benediktas Gelūnas, Agnė Bagdžiūnaitė, Virginija Prasmickaitė, Birutė Sabatauskaitė, Airida Rekštytė, Agilė Mažonaitė, Monika Krikštopaitytė.

Prisijungti prie deklaracijos ir ją pasirašyti galite čia.

Nuotrauka – Ilonos Baniusevič.

Leave a reply

Leave Your Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *