Skelbiame trumpojo sąrašo nominantus pirmajam Vasario 17 d. apdovanojimui gauti. Tarp kandidatų – visuomeninės iniciatyvos bei akademiniai tekstai, analizuojantys ir sprendžiantys nelygybės, atskirties, teisingumo problemas. Apdovanojimas skiriamas už 2017 – 2018 m. nuopelnus akademinėje ir visuomeninėje veikloje, jis bus įteiktas Vasario 17 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje, minint Nacionalinę emancipacijos dieną.
Akademinis tekstas
Tai apdovanojimas už akademinius straipsnius, publikuotus Lietuvoje dirbančių ar iš Lietuvos kilusių mokslinink(i)ų. Šiemet Vasario 17 apdovanojimų trumpąjį sąrašą akademinių publikacijų kategorijoje sudaro trys straipsniai.
Loreta Mačianskaitė „Užkariauta moteris: karo metų seksualinės prievartos tema lietuvių literatūroje“, Acta Academiae Artium Vilnesis, 2017, 85, 185-201. Loretos Mačianskaitės tekstas analizuoja, kaip lietuvių literatūra mato ir kalba apie seksualinę prievartą karo metu.
Diana Mincyte, Aiste Bartkiene, „The anti-fracking movement and the politics of rural marginalization in Lithuania: intersectionality in environmental justice“, Environmental Sociology, 2018, 1-11. Dianos Mincytės ir Aistės Bartkienės straipsnis nagrinėja Žygačių bendruomenės įtampas skalūnų dujų gavybos istorijoje per ekologinio teisingumo prizmę.
Artūras Tereškinas, Aušra Maslauskaitė, „Undoiong fatherhood: postdivorce fathering practices in Lithuania“, NORMA: International Journal for Masculinity Studies, 2018, 1-17. Šis straipsnis skirtas lietuviškosioms tėvystės praktikoms po skyrybų socialinio lyčių elgesio reguliavimo kontekste.
Visuomeninė iniciatyva
Šis apdovanojimas skirtas už kritinės minties populiarinimą, socialinius projektus, kūrybinę ir profesinę veiklą Lietuvoje. Vasario 17 apdovanojimų trumpąjį sąrašą visuomeninių iniciatyvų kategorijoje sudaro projektai, skatinę lyčių lygybę ir reflektyvų žvilgsnį į nepriklausomoje Lietuvoje užaugusių jaunų rusakalbių tapatybes, kovoję už kultūros darbuotojų teises ir realų kultūros sektoriaus pripažinimą, grąžinę moteris į Lietuvos valstybės kūrimo naratyvą, skleidę kritinę mintį ir radikaliomis priemonėmis reikalavę užtikrinti pamatines darbuotojų teises, raginę užtikrinti gyvūnų gerovę ir artinę Lietuvą prie gyvūnams draugiškesnės valstybės standartų.
Multimedijų agentūra „Nanook“ už #MeToo judėjimui skirtas „NYLA“ tinklalaides ir projektą „Tapatybė“. #MeToo judėjimui skirtas „NYLA“ tinklalaidėse jaunos moterys pasakojo apie patirtą seksualinį priekabiavimą ir prievartą. Klausykite: „Liudijimai apie Šarūną Bartą“ (2017 11 13) ir „#metoo: Priekabiavimas ir prievarta“ (2017-11-24). Projektas „Tapatybė“ (autorė Ina Šilina) pristatė 15 Lietuvos rusakalbių ar rusakalbių vaikų, užaugusių po 1990 m. įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, istorijas.
Lietuvos aktorių gildija už akciją „Tuščia vieta“. Su šūkiu „Nustokite aktorius laikyti „Tuščia vieta!“ Lietuvos aktorių gildija ragino Seimą bei Vyriausybę nustoti žvelgti į kultūros sritį kaip į tuščią vietą. Išdėstę tuščias kėdes Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, aktoriai vizualiai priminė apie „tuščiai vietai“ dalintus tuščius pažadus, tuščią kultūros, kaip valstybės prioriteto, įvardinimą, tuštėjančias kultūros darbuotojų gretas ir dalies kultūros sektoriaus grupių išstūmimą į skurdo ir/ar nedarbo užribį. Žiūrėkite Lrt.lt transliaciją
Lygių galimybių plėtros centras už projektą „Moterys, kūrusios Lietuvą“. Projektas vizualiai paneigė mitą, kad Lietuvos valstybę kūrė tik vyrai. Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį atrinktos 100 moterų, pasižymėjusių įvairiose srityse – politikoje, moksle, mene, sporte ir kt. – ir sukurti jų portretai. Portretai viešinti socialiniuose tinkluose, pristatant moterų nuopelnus Lietuvos valstybės kūrime. Projekto pagrindu surengta ir atidaryta paroda kino centre „Skalvija“, nuo gruodžio mėnesio portretai eksponuojami Briuselyje. Visa informacija centro puslapyje bei Instagrame.
Judėjimas „Gyvenimas per brangus“ už kritinės minties sklaidą bei drąsų darbo teisės pažeidimų viešinimą už protestus ir sit in’us Kaune, reikalaujant darbuotojams sumokėti jiems priklausančius atlyginimus. Visa informacija čia
Gyvūnų teisių organizacija „Tušti narvai“ už projektus „Kiaušinių kaina“ ir „Kailiniams NE“. Projektu „Kiaušinių kaina“ siekta panaikinti praktiką laikyti vištas-dedekles narvuose. Per pusantrų metų prie kampanijos prisijungė didieji prekybos centrai, maisto gamintojai bei viešbučiai, kurie įsipareigojo iki 2025-ųjų metų atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių savo produkcijoje. Kampanija „Kailiniams NE“ ragino Lietuvą tapti šalimi, kurioje uždrausta gyvūnus auginti ir žudyti dėl jų kailio.
Siūlyti nominantus galėjo visi norintys, trumpąjį sąrašą iš pasiūlytų kandidatų sudarė apdovanojimų koordinatorės, laimėtojus renka pranešimus konferencijose „Emancipacijos diskursai“ skaitę pranešėjai. Apdovanojimai – Miglės Anušauskaitės sukurti diplomai – bus teikiami konferencijos metu.
